- plikumas
- plikùmas sm. (2)
1. K, Pl → plikas 1: Ančiulis susišukavo prieš veidrodį žilus, plikumo praskydintus plaukus rš. Nieko nereiškia nei žilumas, nei plikùmas, kad tik geras žmogus Ob. Koks galvos plikùmas! Grž. ║ Q95 nuplikusi, plika vieta: Jau viršugalvy plikumas matos Grž. Nedarys and galvos savo plikumą, nei apskus kampą barzdos savo Ch3Moz21,5.
2. tuščia, neapaugusi vieta, plikymė: Abudu šlaitu apaugusiu tankiais tankiais krūmais. Nė mažiausio plikumo ar nuūriotos atkalnės Vaižg. Plikumeliais eidamas, juo nepaslysi Šts.
3. RtŽ, NdŽ → plikas 2: Pradėjo gėdėties plikumo savo kūno I.
4. NdŽ → plikas 5.
◊ kir̃mino (šuñs) plikumù neturtingas: Juk visi buvo kir̃mino (šuniẽs) plikumù – neturtingi Ggr.širdiẽs plikùmas buvimas nevalgius, tuščiu skrandžiu: Dėl širdies neplikumo išgera erbetos ir važiuo[ja] Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.